Technologijų progresas dar niekada nebuvo toks spartus – vienas ryškiausių šio laikotarpio pavyzdžių yra dirbtinis intelektas. Nuo paprastų automatinių atsakymų iki gebėjimo analizuoti, prognozuoti, net kurti – DI ne tik padeda žmogui, bet ir ima veikti taip, tarsi turėtų savą logiką. Tačiau ar tai reiškia, kad žmogaus mąstymas jau tampa pasenęs?
Kai kuriems atrodo, kad dirbtinis intelektas sparčiai perima žmogaus sprendimų priėmimo vietą – sistemų tikslumas, greitis ir galimybė apdoroti milžiniškus duomenų kiekius stebina net skeptikus. Ligoninėse jis padeda diagnozuoti ligas, versle – valdyti procesus, švietime – personalizuoti mokymą. Ką tai sako apie mūsų pačių galimybes? Ar nebus taip, kad žmogui mąstyti tiesiog… nebereikės?
Kita vertus, yra dalykų, kurių DI dar ilgai negalės perimti. Žmogaus intuicija, kūrybiškumas, gebėjimas įžvelgti prasmę ten, kur logika „neveikia“, kol kas lieka už technologijų ribų. Nors algoritmas gali parašyti eilėraštį ar padaryti piešinį, dažnai jame trūksta to, ką vadiname žmogiškais niuansais – ironijos, netikėtumo, gylio. Be to, kyla klausimas: kas atsitinka, kai žmonės pradeda pasitikėti DI sprendimais labiau nei savo galva?
Ši tema leidžia pažvelgti giliau nei vien tik į techninius pasiekimus. Ji verčia svarstyti, kas yra mąstymas – ar tai tik informacijos analizė, ar kažkas daugiau? Ar DI iš tikrųjų „mąsto“, ar tik atkuria tai, ką jau sukūrė žmogus? Ir galiausiai – ar mums reikia, kad kas nors pakeistų mūsų mąstymą, ar užtenka to, kad padėtų jį plėsti?
